ENGLISH VERSION FOR TRANSLATION

Wolf population management must be evidence-based

The relentless and silent theme of wolves – two opposing approaches – the management of a wolf population by hunting against total interference with the natural life processes of wolf gangs. Everyone knows that the wolf is a protected species, which, in accordance with Lithuania’s obligations in the EU and internationally, must be ensured a favorable conservation status. Unfortunately, the lack of fact-based data on the ecology of Lithuanian wolves does not allow state institutions to reliably argue the decisions made regarding the management of the wolf population.

damage to livestock, observed effects on wildlife, the spread of rabies, and farmers and hunters are calling for a reduction in the wolf population. Environmental NGOs oppose this. The rest of the public becomes acquainted with the situation by visiting social networks, watching television programs or reading the press; as a result, opinion is also formed and actively expressed, thus social tension arises.

Wolves hunted during the 2018-2019 hunting season were sampled for genetic, age and reproductive research. The research was carried out by scientists from the Hunting Research Laboratory of the Vytautas Magnus University, Academy of Agriculture. The report on the results of these studies can be found on the website of the State Service for Protected Areas under the Ministry of Environment: https: //vstt.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/biologines-ivairoves-apvédelmi/zveriu-apskaita .

At the end of the 2019-2020 hunting season, every wolf hunter was also contacted and came to take samples for testing. The results of these studies will be presented at the end of September. It is planned to re-submit the summarized data in the press, and again every hunter will be able to find out about the results of research on his specific wolf.

In the spring of 2020, the project “Ecological Research of the Wolf (Canis lupus)” initiated by the Lithuanian Science Council was launched, the aim of which is to study the structure and condition of the wolf population and the impact of wolves on livestock and wildlife. It is planned to study the demographic structure of the wolf population; to determine the number and size of wolf families and the change in the number of pups in the family; reveal wolf areas and dispersion; describe suitable wolf habitats and factors affecting their quality; to carry out research on the nutrition of wolves and to find out the regularities of damage caused by wolves to animal husbandry; provide research-based, reliable data on the state of the wolf population.

For the purposes of this research, scientists from the Hunting Research Laboratory of the Vytautas Magnus University Academy of Agriculture have started detailed research on wolf gangs in several places in Lithuania. Intensive observations are made in nature. Already in the winter, the stomachs of hunted wolves were collected for nutritional research, and the collection of excrement continues.

Based on these examples, the food ration will be analyzed based on the prey residues found. As far as possible, efforts shall be made to visit areas where wolves cause damage to livestock, with particular attention being paid to areas where damage is not being recorded for the first time. Researchers can already confirm from practice that far from all cases of damage are registered in municipalities. The problem of cutting domestic dogs left in the shadows also becomes apparent. There is currently no compensation for a dog slaughtered by wolves, so only very rare such cases are officially registered. However, researchers have already pointed out that wolves slaughter dogs throughout Lithuania and this is not uncommon.

At the beginning of the works, information on the distribution and abundance of wolves was collected from the managers of hunting area units and the boards of Alytus, Kaunas, Klaipėda, Marijampolė, Panevėžys, Šiauliai, Utena and Vilnius. In the spring of each year, the managers of hunting area units submit Requests for setting hunting limits for game for the following hunting season. These requests shall also include preliminary numbers of wolves per unit of hunting area. The collection of data on the preliminary number of wolves in hunting area units during the 2019-2020 hunting season revealed that wolves did not “live” in 54.7% of hunting area units.

Based on this data, would it turn out that wolf habitats do not cover more than half of the hunting units? However, we are aware of a number of examples where there are wolves in the area of a hunting unit and the number of wolves is not given in the application form or entered as zero.

There were also opposite examples, when the territory of the hunting area unit “accommodated” over twenty wolves or even 39 wolves 6 thousand. ha per hunting area. But it should also be mentioned that 26% of the managers of hunting area units declared that 2-5 wolves lived in their territory. We’d like to believe that most of the data reflects the real situation, but some cases need to be checked.

Hunters often enter zero in the “wolf box” because wolves are rarely or only observed at certain times of the year in their area. However, if wolf activity has been observed in the last one year, then this area belongs to the wolf gang, so the preliminary number of registered individuals should be entered in the table to be filled in. Summarizing such data will show the distribution and abundance of wolves; these data do not reveal the number of wolves or their families.

Based on the information provided in the Requests for Game Hunting Limits for the 2019-2020 hunting season, 195 hunting area units were selected whose managers considered that 5 or more wolves lived in their territory. This amount of wolf activity could not go unnoticed throughout the year. However, more than half of the managers of such hunting units did not submit any notifications to www.biomon.lt via for the last years 2019 and 2020 (period from 01.01.2019 to 01.07.2020).

Another 21% of managers submitted one report at a time (usually not the highest reliability and smaller numbers of wolves). Thus, we find another “proof” that wolves are “almost non-existent” in Lithuania. Then, on what basis to distinguish wolf population management? Where the law provides for population management to be based on evidence-based monitoring data in a single system. A separate sentence should mention the managers who declared the highest wolf abundance (over 20 wolves) in the applications, who www.biomon.lt < / a> has not submitted any reports since 2019 or has submitted reports reflecting several times lower numbers of wolves.

The situation reviewed shows a severe “lack” of evidence-based data. The word “deficiency” is enclosed in quotation marks purposefully, because the data is available, only they are scattered on social networks and media, lying in the memories of automatic video recording cameras, telephones or computers. This data is a good treasure trove of information, a copy of which is worth submitting to http://www.biomon.lt .

Therefore, we appeal to all hunters, foresters, naturalists and invite you to photograph and / or film wolves or signs of their activity and provide information www.biomon.lt in the system administered by the State Service for Protected Areas under the Ministry of Environment.

When registering large predators all year round, go to www.biomon.lt you should go in the following order: “Animal counting maps” → “Enable map” → “Data submission”. Then click “Add” → “Use the mouse to mark the location where the case was registered on the map” → “Fill in the data requested in the table” and “Save”. The www.biomon.lt system not only registers reports of big predators all year round, but also hunters completes annual surveys based on traces of snow
and provides data on hunted wolves.

The system is designed to be easy to fill in correctly. It is very important to add photo (s) or video when filling in the information. If you’ve seen a wolf but haven’t been able to take a picture of it, it’s worth going to the place where the wolf was and taking pictures of the traces. A photo or video provided allows the report to be given a higher level of confidence (at a higher level of confidence, fewer messages are sufficient to prove the presence of wolves in the area). When registering wolf tracks, two photos should be provided: one below to see the number of wolves past, and the other, photographing the brightest single trace with an object of known size next to it vertically from above.

If you currently have data on the presence of wolves up to one year old (from 01/09/2019), it is worth taking the time to upload them to the common data system by 01/09/2020. Please note that under the current rules, a wolf family is registered when a group of wolves consists of at least four individuals registered at the same time.

Hunters have a great deal of high-reliability data proving the presence of wolves – photos and videos from automatic video recording cameras. By presenting this information into a unified system, we would obtain detailed information on the distribution and abundance of wolves throughout the country. The more particles in place in the Puzzle, the easier it is to see the whole real picture. If hunters are concerned about the safety of the location of their cameras, the location point can be placed at the other end of the block or in an adjacent quarter. The location error of one kilometer does not significantly affect the final result of the study. It is much more important to have reliable data from each wolf gang in general.

is nerimstanti ir netylanti vilkų tema – susidūrę du priešingi požiūriai – vilkų populiacijos valdymas medžiojant prieš visišką nesikišimą į natūralius vilkų gaujų gyvavimo procesus. Visiems žinoma, kad vilkas yra saugoma rūšis, kuriai, pagal Lietuvos įsipareigojimus ES ir tarptautinėje srityje, turi būti užtikrinta palanki apsaugos būklė. Deja, faktais grįstų duomenų apie Lietuvos vilkų ekologiją trūkumas neleidžia valstybės institucijoms patikimai argumentuoti priimamus sprendimus dėl vilko populiacijos valdymo.

Vilkai daro žalą ūkiniams gyvūnams, stebimas poveikis laukinei faunai, plinta niežai, todėl ūkininkai ir medžiotojai reikalauja mažinti vilkų populiaciją. Nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos tam prieštarauja. Likusi visuomenės dalis su susidariusia situacija susipažįsta lankydamiesi socialiniuose tinkluose, žiūrėdami televizijos programas ar skaitydami spaudą; ko pasėkoje, taip pat susidaro nuomonę ir aktyviai ją reiškia, taip kyla socialinė įtampa.

Iš 2018–2019 metų medžioklės sezono metu sumedžiotų vilkų buvo imami pavyzdžiai genetiniams, amžiaus ir reprodukciniams tyrimams. Tyrimus atliko Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorijos mokslininkai. Ataskaitą apie šių tyrimų rezultatus galima rasti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos puslapyje: https://vstt.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/biologines-ivairoves-apsauga/zveriu-apskaita.

Pasibaigus 2019–2020 metų medžioklės sezonui taip pat buvo susisiekta su kiekvienu vilką sumedžiojusiu medžiotoju ir atvykta pasiimti mėginių tyrimams. Rugsėjo pabaigoje bus pristatyti šių tyrimų rezultatai. Planuojama apibendrintus duomenis vėl pateikti spaudoje, o taip pat vėl kiekvienas medžiotojas galės sužinoti apie konkrečiai jo sumedžioto vilko tyrimų rezultatus.

2020 metų pavasarį startavo Lietuvos mokslų tarybos inicijuotas projektas ,,Vilko (Canis lupus) ekologijos tyrimai“, kurio tikslas – ištirti vilkų populiacijos struktūrą ir būklę bei vilkų daromą poveikį gyvulininkystei ir laukinei faunai. Numatyta ištirti vilkų populiacijos demografinę struktūrą; nustatyti vilkų šeimų skaičių ir dydį bei jauniklių skaičiaus pokytį šeimoje; atskleisti vilkų užimamas teritorijas ir dispersiją; apibūdinti tinkamas vilkų buveines ir jų kokybę veikiančius faktorius; atlikti vilkų mitybos tyrimus bei išsiaiškinti vilkų daromos žalos gyvulininkystei dėsningumus; pateikti moksliniais tyrimais pagrįstus, patikimus duomenims apie vilkų populiacijos būklę.

Šio tyrimo tikslais Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorijos mokslininkai keliose Lietuvos vietose pradėjo detalius vilkų gaujų tyrimus. Vykdomi intensyvūs stebėjimai gamtoje. Jau žiemą buvo rinkti sumedžiotų vilkų skrandžiai mitybos tyrimams, taip pat tęsiamas ekskrementų rinkimas.

Vadovaujantis šiais pavyzdžiai, pagal surastus grobio likučius, bus analizuojamas maisto racionas. Pagal galimybes stengiamasi lankytis vilkų daromos žalos ūkiniams gyvūnams vietose, ypač kreipiamas dėmesys į tas teritorijas, kuriose žalos atvejai registruojami nebe pirmą kartą. Tyrėjai jau gali iš praktikos patvirtinti, kad toli gražu ne visi žalos atvejai yra užregistruojami savivaldybėse. Taip pat ryškėja šešėlyje likusi naminių šunų pjovimo problema. Šiuo metu jokia kompensacija už vilkų papjautą šunį nėra skiriama, todėl tik labai reti tokie atvejai yra oficialiai registruojami. Tačiau tyrėjai jau atkreipė dėmesį, kad vilkai šunis pjauna visoje Lietuvos teritorijoje ir tai nėra retas reiškinys.

Pradedant darbus, buvo surinkta informacija apie vilkų pasiskirstymą ir gausą iš medžioklės plotų vienetų valdytojų bei Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Utenos ir Vilniaus valdybų. Medžioklės plotų vienetų valdytojai kiekvienų metų pavasarį teikia Prašymus dėl medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo sekančiam medžioklės sezonui. Šiuose prašymuose taip pat būna nurodomi preliminarūs vilkų skaičiai medžioklės plotų vienetuose. Surinkus duomenis apie preliminarius vilkų skaičius medžioklės ploto vienetuose 2019-2020 metų medžioklės sezono metu, paaiškėjo, kad 54,7% medžioklės plotų vienetų vilkai „negyveno“.

Vadovaujantis šiais duomenimis, išeitų, kad vilkų gyvenamos teritorijos neapima ne pusės medžioklės plotų vienetų? Tačiau mums yra žinoma visa eilė pavyzdžių, kai medžioklės plotų vieneto teritorijoje yra vilkų, o prašymo formoje vilkų skaičius nepateiktas arba įrašytas nulis.

Buvo ir priešingų pavyzdžių, kai medžioklės plotų vieneto teritorijoje „tilpo“ virš dvidešimt vilkų ar net 39 vilkai 6 tūkst. ha medžioklės plotų vienete. Bet reikia paminėti ir tai, kad 26% medžioklės plotų vienetų valdytojų deklaravo, kad jų teritorijoje gyveno 2–5 vilkai. Norėtųsi tikėti, kad didžioji dalis duomenų atspindi tikrąją situaciją, tačiau kai kuriuos atvejus reikia tikrinti.

Medžiotojai dažnai „vilkų langelyje“ įrašo nulį, nes vilkų veiklą savo plotų teritorijoje pastebi retai arba  tik tam tikru metų laiku. Tačiau, jei praėjusių vienų metų bėgyje buvo pastebėta vilkų veikla, vadinasi ši teritorija priklauso vilkų gaujai, todėl pildomoje lentelėje ir reikėtų įrašyti preliminarų registruotų individų kiekį. Apibendrinus tokius duomenis, matysis vilkų paplitimas ir gausa; šie duomenys vilkų ar jų šeimų skaičiaus neatskleidžia.

Preliminarūs vilkų skaičiai medžioklės plotų vienetuose (informacija paimta iš Prašymų dėl medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo 2020/2021 medžioklės sezonui)
Preliminarūs vilkų skaičiai medžioklės plotų vienetuose (informacija paimta iš Prašymų dėl medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo 2020/2021 medžioklės sezonui)

Vadovaujantis informacija, pateikta Prašymuose dėl medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo 2019-2020 medžioklės sezonui, atrinkti 195 medžioklės plotų vienetai, kurių valdytojai manė, kad jų teritorijoje gyveno 5 ir daugiau vilkai. Tokio kiekio vilkų veikla negalėtų likti nepastebėta metų bėgyje. Tačiau daugiau nei pusė tokių medžioklės plotų vienetų valdytojų nepateikė nei vieno pranešimo į www.biomon.lt per pastaruosius 2019 ir 2020 metus (laikotarpis nuo 2019.01.01 iki 2020.07.01).

Dar 21 % valdytojų pateikė po vieną pranešimą (dažniausiai ne aukščiausio patikimumo bei mažesnių vilkų skaičių). Taigi aptinkame dar vieną „įrodymą“, kad Lietuvoje vilkų „beveik nėra“. Tuomet, kokiu pagrindu skirti vilkų populiacijos valdymą? Kai įstatymuose numatyta, kad populiacijos valdymas skiriamas atsižvelgiant į faktais pagrįstus stebėsenos duomenis vieningoje sistemoje. Atskiru sakiniu reikėtų paminėti didžiausią vilkų gausą (virš 20 vilkų) prašymuose deklaravusius valdytojus, kurie į www.biomon.lt nepateikė nei vieno pranešimo nuo 2019 metų arba pateikė pranešimus, kuriuose atsispindi kelis kartus mažesnis vilkų skaičius.

Pranešimų, užregistruotų www.biomon.lt sistemoje nuo 2019-01-01, skaičiaus pasiskirstymas tuose medžioklės plotų vienetuose, kurie Prašymuose dėl medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo 2020/2021 medžioklės sezonui nurodė, kad jų teritorijoje yra 5 ir daugiau vilkų
Pranešimų, užregistruotų http://www.biomon.lt sistemoje nuo 2019-01-01, skaičiaus pasiskirstymas tuose medžioklės plotų vienetuose, kurie Prašymuose dėl medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo 2020/2021 medžioklės sezonui nurodė, kad jų teritorijoje yra 5 ir daugiau vilkų

Apžvelgta situacija rodo didžiulį įrodymais pagrįstų duomenų „trūkumą“. Žodis „trūkumas“ įrašytas kabutėse tikslingai, nes duomenys Yra, tik jie išsibarstymę socialinių tinklų ir žiniasklaidos platybėse, nugulę automatinių vaizdo registravimo kamerų, telefonų ar kompiuterių atmintyse. Šie duomenys yra geras informacijos lobis, kurio kopiją verta pateikti į www.biomon.lt.

Todėl kreipiamės į visus medžiotojus, miškininkus, gamtininkus ir kviečiame, pastebėjus vilkus ar jų veiklos požymius, juos fotografuoti ir/ar filmuoti bei informaciją pateikti www.biomon.lt sistemoje, administruojamoje Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos.

Registruojant stambiuosius plėšrūnus visus metus, atsidarius puslapį www.biomon.lt, reikėtų eiti sekančia seka: „Žvėrių apskaitos žemėlapiai“ → „Įjungti žemėlapį“ → „Duomenų pateikimas“. Tada spausti „Pridėti“ → „Pelės pagalba pažymėti žemėlapyje vietą, kurioje registruotas atvejis“ → „Užpildyti lentelėje prašomus duomenis“ ir „Išsaugoti“. www.biomon.lt sistemoje ne tik visus metus registruojami pranešimai apie didžiuosius plėšrūnus, čia taip pat medžiotojai pildo informaciją apie kartą metuose vykdomas apskaitas pagal pėdsakus sniege bei pateikia duomenis apie sumedžiotus vilkus.

www.biomon.lt sistemoje visus metus registruojami pranešimai apie didžiuosius plėšrūnus, pildoma informaciją apie apskaitas pagal pėdsakus sniege bei pateikiami duomenis apie sumedžiotus vilkus
http://www.biomon.lt sistemoje visus metus registruojami pranešimai apie didžiuosius plėšrūnus, pildoma informaciją apie apskaitas pagal pėdsakus sniege bei pateikiami duomenis apie sumedžiotus vilkus

Sistema sukurta taip, kad būtų paprasta teisingai užpildyti. Pildant informaciją, labai svarbu pridėti nuotrauką(-ų) ar vaizdo įrašą. Jei pamatėte vilką, bet nepavyko jo nufotografuoti, verta nueiti iki tos vietos, kur buvo vilkas, ir nufotografuoti pėdsakus. Pateikta nuotrauka ar vaizdo įrašas, leidžia pranešimui suteikti aukštesnį patikimumo lygį (esant aukštesniam patikimumo lygiui, pakanka mažiau pranešimų, kad būtų įrodytas vilkų buvimas teritorijoje). Registruojant vilkų pėdsakus, reikėtų pateikti dvi nuotraukas: vieną iš toliau, kad matytųsi praėjusių vilkų skaičius, ir kitą, vertikaliai iš viršaus fotografuojant ryškiausią vieną pėdsaką su žinomų matmenų daiktu greta.

Jei šiuo metu turite iki vienų metų (nuo 2019.09.01) senumo duomenų apie vilkų buvimą, verta skirti laiko, tam, kad juos įkelti į bendrą duomenų sistemą iki 2020.09.01. Primename, kad pagal dabar galiojančias taisykles, vilkų šeima registruojama, kai vilkų grupę sudaro ne mažiau kaip keturi vienu metu registruoti individai.

Teikdami pranešimus į http://www.biomon.lt sistemą, būtinai pridėkite vilkų buvimą įrodančią nuotrauką su žinomų matmenų daiktu greta

Medžiotojai turi labai daug aukščiausio patikimumo duomenų, įrodančių vilkų buvimą – tai nuotraukos ir vaizdo įrašai iš automatinių vaizdo registravimo kamerų. Pateikus šią informaciją į vieningą sistemą, gautume išsamią informaciją apie vilkų išplitimą ir gausą visoje šalyje. Kuo „Puzzle“ dėlionėje daugiau dalelių savo vietose, tuo lengviau matyti bendrą tikrąjį vaizdą. Jei medžiotojai baiminasi dėl savo kamerų pastatymo vietos saugumo, tai pateikiant duomenis galima vietos tašką dėti kitame kvartalo gale ar gretimame kvartale. Vieno kilometro buvimo vietos paklaida nedaro reikšmingos įtakos galutiniam tyrimo rezultatui. Daug svarbiau yra apskritai turėti patikimų duomenų iš kiekvienos vilkų gaujos.

Atvejai, kai automatinė vaizdo registravimo kamera nufotografuoja vilką (-us), www.biomon.lt sistemoje registruojami kaip „Stebėtas gyvas individas (individai)“
Atvejai, kai automatinė vaizdo registravimo kamera nufotografuoja vilką (-us), http://www.biomon.lt sistemoje registruojami kaip „Stebėtas gyvas individas (individai)“

via Vilko populiacijos valdymas turi būti grįstas faktais | Miske.lt

READ MORE WOLF AND WILDLIFE NEWS FROM LITHUANIA